March 1, 2019

JAS pradeda draugauti su Jumis

Daugiau nei prieš metus aš atsidūriau Kauno Klinikų RBS. Teko ten praleisti lygiai trisdešimt dienų. Taip, tai – Ribinių Būsenų Skyrius. Po to sekė šešios savaitės psichikos sveikatos centro dienos stacionare. Trumpiau tariant Vasaros g. 5, Vilniuje. Ne kartą, dar gulėdama Kaune, girdėjau iš aplinkinių ir atsitiktinių gatvėje: „Juk visi psichai renkasi Vasaros 5“, o kartą vaikščiodama po Kadagių slėnį, nugirdau vieno vyriškio pašaipą moteriai: „Ko čia tiek nerviniesi ir draskaisi, galiu nuvežti į Vasaros 5, jei kažkas nepatinka.“ Arūnė Kalvaitytė photography

Tos šešios savaitės Vasaros 5 manęs nepavertė psiche ir ten ėjau tikrai nesijausdama tokia, bet iš ten išėjau gerokai tvirtesnė, moteriškesnė, labiau savimi pasitikinti ir atsikračiusi daugelio psichologinių barjerų. Vėliau pradėjau draugauti su psichodinamine psichoterapija, kurią tęsiu ir iki šiol.

Šiandien aš pradedu kalbėti, nors tai galėjau padaryti žymiai anksčiau nei tą siaubingą 2017 rugsėjo 27 d., kai kalbėti aš jau nepajėgiau. Tą dieną aš JAU sirgau. Ir jei būčiau žinojusi, kokį pasieksiu dugną, jei būčiau anksčiau reagavusi į kūno siunčiamus signalus… Jei…

Kodėl šiandien apie tai kalbu? Nes manau, kad tai svarbu ne tik man, bet ir daugeliui iš jūsų, kurie tai skaitys. Aš atsiveriu Jums. Ir noriu, kad išgirstų tie, kurie dar gali užkirsti kelią depresijai. Čia aš pasidalinsiu savo patirtimi ir metodais, kaip nepasiduoti neigiamoms emocijoms ir užplūstančioms mintims apie nemielą šiandieną, kaip susidraugauti su panikos atakomis, kai net nesupranti, kad tave ištiko būtent jos. Ar kaip pamilti nemigą, kuri kankina tave ilgiau nei vieną mėnesį.

Gulėdama stacionare dažnai klausiau savęs – kodėl man? Iš kur tos abejonės dėl tolimesnio gyvenimo, iš kur tos baimės? O kur mano svajonės, kuriomis gyvenau iki ligos… Negi tai viskas? Vis tik turėjau jėgų nepasiduoti ir mano noras pasidalinti su Jumis savo gyvenimo istorija kilo dar tada, kai gulėjau ligoninėje. Tariau sau: „Jone, tau kilo AbeJonė, bet kažkada ji išsipildys kaip SvaJonė“. Vėliau subrendo ir šio blogo pavadinimas JAS: J – Jonė, A – Abejonė,  S – Svajonė. Šie internetinio dienoraščio inicialai turi ir kitą prasmę: J – Jonė, A – Asmenybė, S – Socialinė veikla. Na ir labiausiai nustebau, kai kieme pasirodė draugas su nauju automobiliu ir numeriais JAS ***. Pagalvojau: “viskas, Jone, užteks tau gyvenime tų likimo ženklų, nebedėliok stalčiukuose idėjų, o imk jas ir realizuok”.

Arūnė Kalvaitytė photography ir Henna Tattoo Kaune 

Apie visa tai ir dar daugiau rašysiu ir kalbėsiu atvirai, kaip žingsnis po žingsnio ėjau link gydymo savęs, o galiausiai atsidūriau Maltos Ordino Pagalbos Tarnybos (MOPT) savanorių gretose. Ir kaip abu šie etapai mano gyvenime padėjo išsikrapštyti iš duobės, kurioje buvau.

Mano gyvenimo istoriją žavaus atsitiktinumo dėka pastebėjo ir “Žmonės” žurnalistė Monika Urbonaitė. Ačiū tau, kad patikėjai. Plačiau galite paskaityti: https://www.zmones.lt/naujiena/lietuve-igyvendino-vieniso-senelio-svajone-jis-neturejo-nei-kur-valgyti-nei-kur-miegoti/

Ačiū iki dangaus ir JAS istoriją skaitykite čia: JAS ISTORIJA

Drebu iš jaudulio atverdama širdį, bet nekantriai lauksiu mūsų kito susitikimo čia 🙂 

71

3 Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

© 2019 Jonė Buivydaitė jonejas.com. Visos teisės saugomos.